Er ķslenska fįtękasta tungumįl ķ heimi?

Jafnrétti er stórt orš. Žó Ķsland sé besta land ķ heimi fyrir konur, žį er svo langt žvķ frį aš jafnrétti rķki ķ žessu landi. Vont žegar oršiš jafnrétti er notaš yfir lķtinn afmarkašann hluta jafnréttis.

Ķ sifjamįlum er mismunun hrópandi og hvergi į Ķslandi rķkir meira ójafnrétti en einmitt ķ sifjamįlum. Žar mį nefna aš mešlag er nęstum eingöngu greitt af karlmönnum og ašstoš rķkis viš umönnun barna er nįnast eingöngu greidd til kvenna. Ķsland er 10 til 30 įrum į eftir Noršurlöndunum ķ jafnrétti ķ sifjamįlum.

Karlar bera įbyrgšina į framfęrslunni į Ķslandi alveg eins og žaš var įšur en launajafnrétti komst ķ umręšuna. Bęši kynin hafa jafnan rétt til žess aš framfęra sig og sķna en įbyrgšin į framfęrslunni er enn hjį karlmönnum.

Jafnréttisbarįttan hefur meira snśist um rétt kvenna en įbyrgš žeirra. Žannig eru til dęmis nįnast eingöngu karlar sem afplįna fangelsi. Vissulega fleiri karlar sem fremja alvarleg brot en žaš skżrir varla allan muninn.

Konurnar fylla hins vegar Hįskóla Ķslands og śtskrifar hann nś tvęr til žrjįr konur fyrir hvern einn karlmann.

Getur veriš aš karlar eigi erfišara meš aš vera ķ skóla vegna framfęrsluskyldu sinnar?

mbl.is Jafnréttiš mest į Ķslandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tryggjum jafnrétti barna til framfęrslu

Ef jöfnušur į einhversstašar viš, žį er žaš hjį börnunum okkar.

Į fulloršins įrum finnst mér ķ lagi aš sumum gangi betur en öšrum, en žegar kemur aš börnum, žį žurfa stjórnvöld aš gera allt sem ķ žeirra valdi stendur til žess aš tryggja aš öll börn geti notiš žess sem ķ boši er fyrir börn.

Barnabętur tryggja į engan hįtt aš peningarnir renni til barns. Žaš hefur veriš žekkt um langt įrabil aš djamm er mest žegar barnabętur eru greiddar śt. Uppgrip hjį leigubķlstjórum. Barnabętur eru ekki ętlašar ķ fyllerķ fulloršna fólksins, en žannig er žaš ķ raun ķ mörgum tilfellum.

Ef viš viljum koma til móts viš börnin sjįlf ķ žessu žjóšfélagi, žį lįtum viš peningana renna beint til barnanna.

Börn eiga aš geta veriš ķ ķžróttum, hvaša ķžrótt sem er, įn žess aš borga félagsgjöld eša bśninga.

Börn eiga aš geta veriš ķ tónlistarskóla įn endurgjalds og bišlistar eru ekki nįttśrulögmįl.

Afnemum viršisaukaskatt af vörum sem eingöngu eru ętluš börnum, s.s. barnaföt, bleiur, barnabķlstólum o.s.frv.

Gefum börnum aš borša ķ hįdeginu įn endurgjalds.

Tryggjum börnum leikskólaplįss įn endurgjalds upp aš rįšlögšum tķma fyrir barn.

Höfum frķtt ķ strętó og sund fyrir börn.

Afnemum barnabętur.

Helsta gagnrżnin į žessa leiš er aš žį fį börn tekjuhįrra žjónustuna frķa lķka.

Žessi rök falla alveg um sig sjįlf žvķ žeir tekjuhęrri geta greitt hęrri skatta og gera žaš. Skattarnir greiša žjónustuna fyrir börnin og žannig borga žeir tekjuhęrri meira fyrir žjónustuna.


mbl.is Borga minna fyrir bleiurnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óśtskżršur launamunur?

Žessi rannsókn getur varla talist martęk žar sem 53,4% er ekki višunandi svarhlutfall.

En burt séš frį žvķ, žį skulum viš taka dęmi žar sem karl hefur 474.945 kr. ķ laun og kona hefur 346.734 kr.

Segjum aš hér sé um aš ręša foreldra tveggja barna og aš börnin eigi lögheimili hjį móšur en faširinn greiši mešlag meš börnunum ķ samręmi viš tekjur.

Rįšstöfunartekjur žeirra verša žį žannig.
Karlinn (fašrinn) hefur 265.101 kr. til rįšstöfunar af žessum 474.945 kr. heildarlaunum.
Konan (móširin)   hefur 370.921 kr. til rįšstöfunar af žessum 346.724 kr. heildarlaunum.

Yfir 30.000 börn, eša 40% af ķslenskum börnum eiga foreldra į tveimur heimilum.
Ķ 95% tilfella er žaš karlinn sem greišir mešlagiš og konan sem žiggur žaš auk opinbers stušnings.
Tekjužörf karla er žvķ aš jafnaši mun meiri en kvenna hjį foreldrum žessara barna.

Getur žaš skżrt aš hluta žennan launamun?
Getur žaš veriš aš launžegi krefjist frekar hęrri launa af hann virkilega žarfnast hęrri launa?
Getur žaš veriš aš framfęrslukrafa į karla skili sér ķ kynbundnum launamun?

Žaš er ljóst aš opinber stušningur viš barnafjölskyldur žegar foreldrar bśa ekki saman mišast fyrst og fremst viš svokallaša fyrirvinnuskipan žar sem konur bera įbyrgš į umönnun barna og karlar bera įbyrgš į framfęrslu. Taka veršur miš af žvķ aš męšur deila ķ yfirgnęfandi meirihluta lögheimili meš eigin börnum. Öllum fjįrhagslegum stušningi er beint aš lögheimili barns aš undanskildum möguleikum foreldra til fęšingarorlofs. Lög og reglur um opinberan stušning viš barnafjölskyldur eru žvķ ķ ósamręmi viš megin įherslur hjśskapar- og barnaréttar og žingsįlyktunnar um fjölskyldustefnu sem leggur įherslu į įbyrgš beggja foreldra į umönnun og framfęrslu barna.

-ps. Mešlag og opinber styrkur mišast viš įriš 2011. Ķ dag hafa bętur hękkaš svo og mešlag.

http://www.foreldrajafnretti.is/reiknivel


mbl.is Laun kvenna 27% lęgri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Falskar įsakanir mun algengari en višurkennt er

Žaš er mjög svo įnęgjulegt aš sjį hvernig augu fólks eru aš opnast fyrir fölskum jįtningum.

Žegar sakborningur er undir miklum žrżstingi eša beittur žvingunum eru lķkur į aš hann višurkenni glęp sem hann framdi ekki til žess aš losna undan žeirri įžjįn sem hann situr undir.

Eins mį segja um falskar įsakanir. Mikill žrżstingur og erfišar ašstęšur geta oršiš til žess aš fólk ber fram falskar įsakanir til žess aš komast ķ betri stöšu.

Fį mįl reyna meira į foreldra en deilur um börn ķ kjölfar skilnašar. Ķslenskur löggjafi gerir žennan įgreining enn meira ķžyngjandi en hann žarf aš vera meš žvķ aš setja foreldra ķ žį stöšu aš annaš foreldriš vinnur allt og hitt foreldriš tapar öllu. Žį hefur ķslensk löggjöf einnig gefiš foreldrum vopn til žess aš nota ķ žessari hatrömmu barįttu. Vopnin eru ofbeldisįsakanir.

Ef foreldri kemur meš ofbeldis įsökun žį stendur žaš betur aš vķgi ķ forsjįrmįli. Žvķ alvarlegri sem ofbeldisįsökunin er, žvķ meiri lķkur į aš vopniš virki.

Žaš ętti žvķ ekki aš koma neinum į óvart aš ofbeldisįsakanir eru ķ tķsku ķ ķslenskum forsjįrmįlum eins og Jóhann Loftsson, sįlfręšingur sem vinnur aš žessum mįlum, sagši į rįšstefnu įriš 2009.

Įsakanirnar byrja oft vęgt en verša haršari og haršari og enda oft meš kynferšisįsökunum.

Viš žurfum sérfręšinga eins og Gķsla Gušjónsson til žess aš skoša falskar įsakanir ekki sķšur en falskar jįtningar.


mbl.is Falskar jįtningar mun algengari en tališ var
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hefš fyrir spillingu į žingi.

Hvaš höfum viš aš gera meš 63 menn į žingi ef formenn flokkana semja um nišurstöšur mįla į leynilegum fundum?

Ég vill fį fulltrśalżšręši žar sem 63 žingmenn greiša atkvęši um mįl į opnum fundum. Burt meš spillinguna.


mbl.is Birgitta mįtti ekki segja frį
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lithįar Danmerkur koma frį Kśbu noršursins

Į Ķslandi eru Lithįar ķ meirihluta žeirra erlendu rķkisborgara sem sitja į Litla-hrauni og flestir vegna eiturlyfjamįla.

Ķsland hefur hefur skapaš sér nafniš Kśba noršursins fyrir tilstušlan śtrįsarvķkinga sem gengu hér um rįnshendi og skyldu eftir fjįrhagslega eyšimörk.

Ķslendingar eru nś aš skapa sér oršspor ķ Danmörku sem glępamenn tengdir eiturlyfjum eins og Lithįar hafa žurft aš bera hér į Ķslandi.

Žaš žarf ekki marga til. Žaš žurfti ekki marga śtrįsarvķkinga til žess aš eyšileggja oršspor og fjįrhag Ķslands į alžjóšavķsu. Žaš žurfti ekki marga ķslenska matvęlaframleišendur til žess aš eyšileggja oršspor Ķslendinga ķ matvęlaišnaši og žaš žarf ekki marga Ķslendinga til žess aš eyšileggja oršspor okkar ķ Danmörku lķkt og oršspor Lithįa į Ķslandi hefur veriš eyšilagt hér heima.

Ętli sé ekki best aš lęra almennilega annaš tungumįl og žykjast vera t.d. Noršmašur.


mbl.is Ķslenskur hópur ķ lykilhlutverki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfnum mannréttindabrotum ķ sjįvarśtvegi

Mannréttindanefnd Sameinušu žjóšanna segir ķslenska kvótakerfiš brjóta ķ bįga viš 26. gr. alžjóšlegs samnings um borgaraleg og stjórnmįlaleg réttindi.

LĶŚ segir Ķslendinga ekki bundna af įliti Sameinušu žjóšanna. Alžjóšleg mannréttindi nį žannig ekki til Ķslendinga samkvęmt skilningi LĶŚ enda hafa ašilar LĶŚ verulega hagsmuni af žvķ aš višhalda įšur nefndum mannréttindabrotum.

Alla mķna tķš hef ég ašhyllst grunngildi Sjįlfstęšisflokksins. Žau "Aš vinna ķ innanlandsmįlum aš vķšsżnni og žjóšlegri umbótastefnu į grundvelli einstaklingsfrelsis og atvinnufrelsis meš hagsmuni allra stétta fyrir augum."

Žvķ mišur žį hafa fjįrsterkir sérhagsmunašilar snśiš Sjįlfstęšisflokknum ķ andhverfu sķna ķ sjįvarśtvegsmįlum. Žetta į svo sem ekki bara viš um Sjįlfstęšisflokkinn žvķ Alžingi viršist gegnsżrt af įhrifum LĶŚ. En žaš er ljóst aš framsal aflaheimilda og takmörkun einstklinga aš sjįvarśtvegi er ķ beinni andstöšu viš grunngildi Sjįlfstęšisflokksins. Stefna flokksins ķ žessum mįlum er lķka ķ beinni andstöšu viš grunngildi flokksins.

Fiskveišistjórnunarkerfi, hvaš er žaš? Žekkjum viš muninn į fiskveišistjórnun, kvótakerfi og framsali?
LĶŚ passar sig į aš tala um aš fiskveišistjórnunarkerfiš byggist į framsalinu, ef ekki er framsal, žį er engin fiskveišistjórnun. Hvaša rugl er žaš?

Ķslendingar hafa ķ marga įratugi haft fiskveišistjórnunarkerfi. Žaš er mun eldra en kvótakerfiš og ennžį eldra en framsališ.

Kvótakerfiš var fyrst sett ķ lög įriš 1983 og tók gildi 1984 og hafši žaš mikil įhrif til góšs į til dęmis mešferš fiskjar į vertķšarbįtum. Netabįtar hęttu aš draga margra nįtta trossur meš daušum fiski sem fór ķ skreiš og fóru aš vitja allra neta daglega og löndušu fyrsta flokks afla sem fór ķ salt.

Vandamįliš byrjaši hins vegar fyrir alvöru įriš 1990 žegar framsališ var lögfest. Śtgeršir gįtu fariš aš braska meš kvóta sķn į milli meš žeim afleišingum aš aflaheimildir fęršust į stęrstu śtgerširnar og žęr minni lišu undir lok. Verš į aflaheimildum fór upp śr öllu valdi svo ómögulegt er fyrir nżja ašila aš komast inn į markašinn. Śtgeršir skiptast į tegundum og lįta sjómenn taka žįtt ķ kostnaši jafnvel žó kostnašurinn sé ķ sumum tilfellum ašeins sżndarkostnašur.

Ašilar LĶŚ eru žeir sem gręša į framsalinu og verja žaš žvķ meš kjafti og klóm. Landanum er tališ trś um aš fiskistofnunum stafi hętta af krókaveišum smįbįta og aš togveišar stęrstu togara hafi engin įhrif į lķfrķki sjįvar.

Fyrir tķma framsalsins gat einstaklingur keypt sér handfęrabįt jafnvel įn žess aš eiga pening ķ startiš. Meš dugnaši var hęgt aš borga upp bįtinn į žremur til fimm įrum. Einstaklingar höfšu frelsi til atvinnu og gįtu bjargaš sér ef žeir höfšu til žess dug.

Eftir tķma framsalsins hefur žetta einstaklingsfrelsi og atvinnufrelsi veriš tekiš af Ķslendingum. Śtilokaš er fyrir einstakling aš hefja rekstur ķ sjįvarśtvegi meš žessum hętti eša nokkrum öšrum hętti. Kostnašur viš aš hefja litla śtgerš er nęstum allur ķ aflaheimildum sem śtilokaš er aš borga meš žvķ aš veiša aflann. Reksturinn getur ekki greitt kostnašinn. Fjįrmagniš veršur aš koma annarsstašar frį.

Hvernig gįtu žį žeir sem nś eiga kvótann eignast hann? Ķ fyrsta lagi žį var kvótanum fyrst śthlutaš įn endurgjalds. Ķ öšru lagi žį hafa margar śtgeršir fengiš hįar upphęšir śt śr bankakerfinu til kvótakaupa og bankarnir afskrifaš lįnin. Žegar mikiš er notaš af peningum sem framleišsla stendur ekki undir žį er ljóst aš eitthvaš hrynur. Bankarnir hrundu. Ekki bara śt af framsalinu ķ kvótakerfinu en žó var žaš hluti af vandamįlinu. Hinn hlutinn af vandamįlinu var eins uppbyggšur, peningar teknir śt til žess aš borga ofurverš fyrir eitthvaš sem aldrei myndi borgast til baka.

LĶŚ heldur į lofti hręšsluįróšri um aš ef krókaveišar verši geršar frjįlsar žį fari bara hver einasti Ķslendingur į handfęri. Žannig verši "of fjįrfesting" ķ greininni og fiskistofnarnir séu ķ hęttu.

Žannig var žetta ekki žegar krókaveišar voru frjįlsar og žannig veršur žaš ekki žó žęr verši žaš aftur.

Handfęraveišar eru hagkvęmasta veišiašferš sem Ķslendingar hafa yfir aš rįša. Mestur kostnašur viš handfęraveišar er launakostnašur sem svo rennur śt ķ ķslenskt hagkerfi. Višgeršir į smįbįtum eru framkvęmdar į Ķslandi og kostnašurinn rennur śt ķ ķslenskt hagkerfi.

Samanboriš viš togaraśtgerš žar sem togarar eru smķšašir erlendis og žeim er višhaldiš erlendis, grķšarlegur olķukostnašur eru greišslur til śtlanda og svo mętti lengi telja.

Höfum togara fyrir utan 20 mķlurnar og höfum krókaveišar frjįlsar innan 20 mķlna.

Viršum mannréttindi.


mbl.is Hótar aš óska eftir synjun forseta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įbyrg umręša

Nś eru LEAP og Snarrótin aš fara fram į mįlefnalega umręšu um hvort lögleiša eigi žau vķmuefni sem nś eru bönnuš.

Žeir segja: viš viljum ekki hręšsluįróšur heldur yfirvegaša umręšu į mįlefnalegum forsendum.


Žeir segja vķmuefnaneytendur geta įtt yfir höfši sér 20 įra fangelsi.

Stašreyndir er hins vegar sś aš engin hefur hlotiš dóm fyrir neyslu į Ķslandi og 20 įra fangelsi er meira en hįmarksrefsing fyrir morš svo hér er um hreinan hręšsluįróšur aš ręša.

Žeir segja aš viš getum komiš ķ veg fyrir neyslu ungmenna į vķmuefnum meš lögleišingu eins og meš įfengi. Įstęšan sé sś aš ungmenni geti ekki fengiš fulloršiš fólk til žess aš kaupa handa sér įfengi af žvķ žaš er bannaš en dópsalar sem selja ólögleg vķmuefni stendur į sama um aldur neytenda.

Mįlefnalegt? Börn geta meš aušveldum hętti oršiš sér śt um įfengi eins og önnur vķmuefni. Lögleišing ólöglegra efna dregur ekki śr framboši žeirra.

Žeir segja žaš brot į borgaralegum réttindum aš neytendur skuli vera "glępamenn" žar sem žeir neyti ólöglegra efna. Meš lögleišingu efnanna "afglępun" geta neytendur notaš įn žess aš vera "glępamenn".

Börn nota bęši įfengi og önnur vķmuefni. Žaš er ólöglegt aš nota įfengi fyrir 20 įra aldur, žaš er ólöglegt aš nota tóbak fyrir 18 įra aldur. Eigum viš žį aš taka af aldurstakmark į neyslu svo viš gerum ekki börnin okkar aš "glępamönnum"?

Žeir segja ķslenska skóla ljśga til um skašsemi vķmuefna. Žeir lķkja forvörnum viš forręšishyggju.

Ég gjöržekki nś ekki žęr forvarnir sem ķ gangi eru en tel žó žaš mikilvęgast ķ įtaki gegn vķmuefnum vera góša forvörn. Forvarnir gegn tóbaksreykingum hafa til dęmis skilaš góšum įrangri žegar žęr hafa veriš ķ gangi.

Ég spyr, af hverju ķ ósköpunum eru žessir ašilar į móti forvörnum?


Einu mįlefnalegu rökin sem ég heyrši ķ gęr į mįlstofu um stefnumótun ķ fķkniefnamįlum voru aš eiturlyfjasala stendur undir hryšjuverkastarfsemi ķ heiminum.

Žaš finnst mér vera rök sem žarfnist skošunar, mįlefnalegrar umręšu og viš žurfum aš leita rįša til žess aš sporna viš žvķ.

Ég veit svo sem ekki hve ķslenskur markašur greišir mikiš af hryšjuverkastarfsemi ķ heiminum svo og starfsemi glępagengja, en tel žaš žó ólķklegt aš Talipanar finni sérstaklega fyrir žvķ žó Ķsland lögleiši fķkniefni. Viš žurfum žvķ varla aš vera leišandi ķ žeim efnum.
mbl.is Vitfirring ķ vķmuefnamįlum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ögmundur į skömmina

Sérfręšingar Innanrķkisrįšuneytisins hafa veriš meš ķ efnislegri umręšu um sįttamešferš frį įrinu 2008 žegar žęr tóku bįšar žįtt ķ nefndarstörfum nefndar um stöšu barna ķ mismunandi fjölskyldugeršum.

Frumvarpiš sem samžykkt var og tók gildi nś um įramótin lįg klįrt fyrir ķ Innanrķkisrįšuneytinu frį janśar 2010 hvaš varšar sįttamešferšina.

Innanrķkisrįšherra lagši frumvarpiš fram 5.5.2011 og lagši žį alla įherslu sķna į sįttamešferšina.

Innanrķkisrįšherra lagši frumvarpiš aftur fram 17.11.2011 og lagši žį aftur alla įherslu sķna į sįttamešferšina.

Žann 12.06.2012 var svo frumvarp innanrķkisrįšherra samžykkt sem lög frį Alžingi sem taka myndu gildi frį 1.1.2013. Alžingi samžykkti lögin eftir aš Ögmundur og félagar hans ķ rķkisstjórn höfšu sannfęrt velferšarnefnd um aš nóg fjįrmagn vęri til žess aš koma į hinni umtölušu sįttamešferš.

Innanrķkisrįšherra var ekki sįttur viš breytingar sem Alžingi gerši į frumvarpi hans. Žęr breytingar komu žó sįttamešferš ekkert viš, heldur gaf Alžingi dómurum heimild til žess aš dęma žaš sem barni er fyrir bestu jafnvel žó žaš fęlist ķ sameiginlegri forsjį. Ögmundur lagšist hart gegn žessari heimild dómara.

Jafnvel žó sérfręšingar Innanrķkisrįšuneytisins hafi lįtiš hjį lķša aš undirbśa reglur um sįttamešferš į įrunum 2008 - 2012 žį gafst Ögmundi tękifęri til žess aš klįra reglugeršina eftir aš lögin voru samžykkt frį Alžingi. Tķminn frį 12.06.2012 til 01.01.2013 ętti aš vera nęgilegur til žess aš smķša litla reglugerš um mįl sem innanrķkisrįšherra er svo hugleikin aš allt annaš ķ 90 blašsķšna frumvarpi féll ķ skuggann af žvķ.

Af einhverjum įstęšum lét Ögmundur hjį leišast aš skrifa reglugerš. Ķ byrjun įgśst 2012 fóru sögur aš berast um aš Ögmundur ętlaši aš fresta lögunum.

Ķ nóvember 2012 sagši Ögmundur fyrst frį žvķ opinberlega aš hann hygšist fresta gildistöku laganna vegna skorts į peningum og aš ekki vęri komin reglugerš. Žessu sagši hann frį į rįšstefnu į Hótel Sögu og komu fréttirnar gestum verulega į óvart.

En žrįtt fyrir aš bera žessa įkvöršun sķna fram į žessari rįšstefnu lét Ögmundur bķša eftir sér meš aš leggja fram frumvarp žess efnis aš fresta gildistöku laganna. Žaš var ekki fyrr en į sķšasta degi sem mögulegt var aš leggja fram frumvarp aš Ögmundur kemur meš žessa sprengju inn į Alžingi. Vęntanlega ķ trausti žess aš svo stutt var til žingloka aš ekki ynnist tķmi til žess aš ręša mįlin og frestunin yrši samžykkt įn skošunar.

Velferšarnefnd fékk mįliš til sķn og varš aš vinna hratt į nįnast engum tķma og nįši ašeins aš kalla til sķn tvo ašila til žess aš ręša viš um žessi mįl.

Gušmundur Steingrķmsson stóš sig eins og hetja bęši ķ velferšarnefndinni og į Alžingi til žess aš verjast žessari ašför innanrķkisrįšherra og lögin tóku gildi.

Ef lögin hefšu ekki tekiš gildi nś um įramót žį vęri Ögmundur vęntanlega ekki enn byrjašur į reglugerš um sįttamešferš og sęti vęntanlega į öšru frumvarpi um ašra frestun.

Ögmundur Jónasson į alla skömmina 100% og ef hann hefši hęfileika til žess aš skammast sķn žį gerši hann žaš vęntanlega.


mbl.is Vķsaš frį vegna nżrra barnalaga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mešallaun eru ekki réttur męlikvarši

Žegar notast er viš mešallaun įkvešinna stétta til žess aš sżna fram į hį eša lįg laun stéttarinnar žį vaknar hjį mér grunum um aš ekki eigi aš segja allan sannleikann.

Ef viš tökum dęmi um ķmyndašan banka žar sem starfa 100 starfsmenn. Tveir starfsmenn eru meš 30 milljónir į mįnuši en hinir 98 starfsmennirnir eru meš 600.000 kr. į mįnuši.

Mešallaun starfsmanna žessa banka eru žį 1.188.000 kr. į mįnuši eša nęstum tvöfaldar tekjur 98% starfsmanna ķ bankanum.

Ešlilegra vęri aš miša viš mišgildi tekna. Ķ žessu sama dęmi vęri mišgildi tekna 600.000 kr. į mįnuši. Mišgildi segir okkur žvķ mun meira um raunverulegar tekjur starfsmanna en mešaltal.

Hvaš skyldi vera mišgildi dagvinnulauna hjśkrunarfręšinga?


mbl.is Meš 381 žśsund ķ dagvinnulaun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband